Tikėjimas ir futbolas tamsos vietose
Viename iš labiausiai organizuoto nusikalstamumo paveiktų Meksikos regionų šeima pasitelkia futbolą, kad neštų viltį ir tikėjimą.
Dalytis Evangelija Centrinėje Meksikoje yra sunku. Karteliai kontroliuoja kasdienį gyvenimą, o bendruomenės yra priešiškos kitokiems tikėjimams.
Tačiau būtent čia Juan Manuel Ruiz* pajuto pašaukimą tarnauti. „Mes dalijamės žinia, kad Dievas gali pakeisti gyvenimus, kad žmonėms nebereikia narkotikų ar nieko kito – tik Jo.”
2013 metais jis su šeima persikėlė čia, pasiryžęs pasiekti jaunimą, net ir rizikuodamas gyvybe.
„Kai pirmą kartą įžengiau į šią vietą, pajutau, kaip Viešpats kalba mano širdžiai: ‘Ar atsimeni, kad kur tik tavo kojos padas žengs, tai bus Mano šlovei? Tai tavo laikas ir tavo vieta.'”
Širdis jaunimui
Vieną dieną, kai jis bėgiojo, grupė paauglių pagrasino jį nužudyti ir vijosi, mėtydami akmenimis.
„Jie buvo mažiau nei metro atstumu”, – prisimena jis. „Bet atrodė, lyg kažkas nukreiptų akmenis į šalį.”
Vietoj pykčio jo širdyje kažkas pasikeitė.
„Dievas man pasakė: ‘Kaip tau reikia Manęs, taip ir jiems.'”
Nuo tos akimirkos jis pažvelgė giliau už jų smurtą. Tai buvo jauni žmonės, toli nuo Dievo, suformuoti suirusios aplinkos ir trokštantys vilties.
Futbolas atveria duris
Lūžis įvyko per jo dukterį Karla*, kuri žaidė futbolą. Per jos rungtynes Juan Manuel pamatė tikrovę, su kuria susiduria paaugliai: suirusios šeimos, skurdas ir nuolatinis spaudimas prisijungti prie nusikalstamų grupuočių.
„Užtenka, kad kažkas pasiūlytų pinigų”, – aiškina jis.
Ši tikrovė aiškiai parodė, kaip labai šiems jauniems žmonėms reikia ne tik trenerio, bet vilties.
Jis atpažino save juose. Kadaise buvęs toli nuo Dievo, jis buvo išgelbėtas iš priklausomybės ir beprasmiško gyvenimo. Dabar jis žinojo, ko jiems reikia.
„Šiems jauniems žmonėms reikia tikrų galimybių. Jiems reikia kitokio gyvenimo būdo.”
Ta galimybė atsirado, kai jis buvo pakviestas treniruoti mergaičių komandą po krizės su ankstesniu treneriu.
Jis pradėjo nuo nedidelių maldos grupių treniruočių pabaigoje. Pamažu ėmė dalytis trumpomis biblinėmis apmąstymais.
„Mokiau jas, kaip Dievas jas mato – kokios brangios jos yra Jo akyse.”
„Treneris man pasakė, kad esu Dievo dukra ir turiu elgtis kaip tokia.”
Karla stovėjo šalia jo.
„Su kiekviena treniruote tapome draugėmis ir atvėrėme jų širdis”, – sako ji.
Pokyčiai sekė. Mergaičių elgesys pagerėjo, ir net jų tėvai tai pastebėjo.
„Mergaitės nustojo keiktis ir būti agresyvios. Paklaustos kodėl, jos atsakė: ‘Nes treneris man pasakė, kad esu Dievo dukra ir turiu elgtis kaip tokia.'”
Pasikeitimas per žaidimą
Po aštuonių mėnesių Juan Manuel išplėtė veiklą berniukams ir mažesniems vaikams.
Per metus daugiau nei 120 jaunų žmonių išgirdo Evangeliją per futbolą.
Jo darbas tapo žinomas, ir atsidarė daugiau durų kaimyninėse bendruomenėse.
Jis ėmė vesti treniruotes visame regione ir dėstyti seminarus, paremtus bibliniais principais, mokyklose ir kultūros centruose. Taip pat įkūrė bendruomeninę valgyklą vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų ir pradėjo lankytis reabilitacijos centruose, nešdamas Evangeliją.
Poveikis peržengė aikštės ribas. Remiantis vietos policijos atliktu tyrimu, smurtas vietos mokyklose smarkiai sumažėjo, o jauni žmonės ėmė rinktis kitokį kelią – kupiną Dievo meilės ir prasmės.
„Kai policija paklausė paauglių kodėl, jie atsakė: ‘Na, pastorius mus moko, kad galime gyventi kitaip'”, – prisimena jis.
Net du paaugliai, kadaise bandę jį nužudyti, dabar yra bendruomenės dalis.
„Dabar tie vaikinai yra mano draugai. Jie rūpinasi manimi ir prašo patarimo”, – sako jis. „Supratome, kad tai, ką darėme per futbolą, keitė bendruomenę kur kas labiau, nei tikėjomės. Tai nebebuvo tik komanda – tai buvo tarnystė Dievo šlovei.”
Persekiojimai
Tarnystei augant, augo ir pavojai.
Kartelių nariai stebėjo veiklą. Kartais Juan Manuel buvo grasinama arba jam buvo draudžiama patekti į tam tikras teritorijas.
„Galėjome nueiti iki tam tikro taško, ir net prieš tai turėjome prašyti leidimo”, – prisimena jis.
Bendruomenės lyderiai taip pat kliudė jiems, organizuodami privalomus susirinkimus tuo pačiu metu kaip treniruotes. „Vis tiek vaikai pabėgdavo, kad galėtų dalyvauti”, – priduria jis.
2026 metais, po vyriausybės operacijos prieš kartelio lyderį, sukėlusios smurto bangą, jis sulaukė tiesioginių grasinimų mirtimi.
Juan Manuel su šeima pabėgo beveik dviem savaitėms.
Jis vis dar prisimena tas dienas: motociklus su ginkluotais vyrais, patruliuojančiais po kvartalą, degančius automobilius gatvėse ir visur tvyrančią baimę.
„Žinios nerodo, kas iš tikrųjų vyksta”, – aiškina jis. „Tai mūsų kasdienybė.”
Vis dėlto jie lieka nepajudinami.
„Mano šeima ir aš nusprendėme, kad dalytis Žodžiu yra svarbiau. Nepaisant pavojų, mes pasitikime Dievu labiau nei savo baimėmis.”
Sustiprinti
Prieš trejus metus „Open Doors” užmezgė ryšį su Juan Manuel ir pakvietė jį į mokymus „Standing Strong Through the Storm” (liet. „Tvirtai stovėti audroje”).
„Supratau, kad gyvename persekiojimo sąlygomis, ir kaip svarbu būti sustiprintiems, kad galėtume tinkamai tam pasipriešinti”, – sako jis.
Nuo tada pasikeitė jo požiūris, o kartu – ir jo tarnystės poveikis.
Kai kurie paaugliai, kuriuos jis globoja, dabar patys pradeda dalytis Evangelija.
„Jie sako: ‘Dabar, kai esame paruošti, norime padėti kitiems, patiriantiems panašias situacijas.'”
Net Karlos tikėjimas sustiprėjo per šį procesą.
„Dievas išmokė mane apie savo ištikimybę”, – sako ji. „Jo meilė kantri; ji mūsų laukia. Būtent taip Jis veikia šių jaunų žmonių širdyse.”
Tikėjimas, kuris tęsiasi
Šiandien futbolo komandos projektas baigėsi, bet misija tęsiasi.
Juan Manuel su šeima ir toliau tarnauja mokyklose ir bendruomenėse, dalydamiesi Evangelija visur, kur atsidaro durys. Neseniai jis gavo naują galimybę vėl treniruoti vienoje iš vietos mokyklų.
„Tai palaiminimas, kad Dievas mus išlaiko sutelktus ties Jo tikslu.”
Dabar jis yra savo bažnyčios pastorius ir toliau investuoja į kitą kartą.
„Tai palaiminimas, kad Dievas mus išlaiko sutelktus ties Jo tikslu… tai mano pašaukimas, kol Jis pašauks mane namo.”
Jo malda lieka ta pati: „Viešpatie, padėk mums pasiekti dar vieną žmogų, dar vieną šeimą.”
Nepaisant tebevykstančių iššūkių – įskaitant jo žmonos operacijos poreikį – šeima ir toliau pasitiki Dievu ir ištikimai tarnauja.
Pasaulio futbolo čempionatui pritraukiant dėmesį prie Meksikos, Juan Manuel prašo maldos:
„Sunkūs laikai laukia. Mėgaukimės šia akimirka, bet taip pat užtarkime bažnyčią”, – sako jis. „Mums reikia žmonių, pasiryžusių pasakyti: ‘Štai aš. Siųsk mane.'”
