Dorji su džiaugsmu kasdien neša kryžių, kaip Jėzus mokė savo mokinius
Išgyvenęs mirties artumą, pastorius Dorji* paskyrė savo gyvenimą Dievui. Būdamas vyriausias sūnus šeimoje, jis troško, kad jo šeima būtų išlaisvinta iš raganavimo ir jo praktikų. Dėl to, kad priėmė Kristų, jis ir jo šeima nuolat susiduria su giminaičių ir bendruomenės diskriminacija, tačiau jie yra pasiryžę tarnauti Dievui, drąsindami kitus ir rodydami jiems kelią į tikrąją laisvę.
Pastorius Dorji šiltai pasitiko OD partnerius su plačia šypsena ir nuvedė mus į kambarį, parodydamas kėdes, kur atsisėsti. Susėdome kukliame kambaryje su minimaliais baldais. Kaip ir kiti aplinkiniai pastatai, jo namas pasižymi tipine Butano architektūra su ryškiomis spalvomis – žalia, geltona, raudona ir ruda, įprastu vaizdu Griaustinio Drakono šalyje.
Neatsiejamai susijęs su šalies tapatybe, pastorius Dorji vilkėjo tautinį drabužį – tamsiai rudą ir tamsiai raudoną dryžuotą Gho, (iki kelių siekiantį chalatą sulankstytomis rankovėmis) ir ilgas iki kelių kojines. Jo veide atsispindėjo pasididžiavimas, kai jis aiškino apie tradicinius rūbus.
Tas pats pasididžiavimas ir garbė atsispindėjo jo veide, kai jis pasakojo apie savo susitikimą ir santykį su Gyvuoju Dievu.
Beviltiškume atrado amžinąją viltį
Prieš daugelį metų jis neteko tėvo dėl raganavimo. Kaip pasakojo pastorius Dorji, jo šeima buvo užkeikta. „Mano tėvas mirė jaunas. Nors buvo burtininkas, jis negalėjo išgelbėti savęs. Vėliau ir man pasirodė panašūs simptomai, sunkiai susirgau, buvau arti mirties. Buvau apimtas siaubo, būdamas tikras, kad mirsiu kaip mano tėvas.”
Pastorius Dorji kilęs iš didelės šeimos – jie buvo šeši broliai ir seserys. Jo vyriausia sesuo ir svainis buvo vieninteliai tikintieji šeimoje.
Kai jis gulėjo mirties patale, iš svainio išgirdo Evangeliją ir kaip ji gali jį išlaisvinti.
Neturėdamas kito pasirinkimo, pastorius Dorji atidavė savo gyvenimą Kristui ir rado jame saugumą. Kai mirties baimė jį paliko, jis paskelbė šeimai savo sprendimą sekti Kristų visą likusį gyvenimą. „Būdamas vyriausias vyras šeimoje po tėvo mirties, norėjau, kad visa mano šeima būtų saugi ir apsaugota Kristuje. Pasakiau jiems apie savo sprendimą ir paprašiau tai apsvarstyti. Pamažu, vienas po kito, jie priėjo prie išganingojo pažinimo.”
Nors jo artimiausi šeimos nariai priėmė Jėzų, kraujo giminaičiai griežtai tam prieštaravo ir parodė savo pasipiktinimą atsiribodami ir nutraukdami visus ryšius su pastoriaus Dorji šeima.
Jis susidūrė su diskriminacija net darbe, kai kolegos sužinojo apie jo naują tikėjimą. „Jie pradėjo mane izoliuoti per pietus, sakydami: ‘kadangi dabar esi krikščionis, tau negerai bendrauti su mumis.’ Su šypsena atsakydavau ‘gerai’ ir likdavau savo vietoje,” – pastorius Dorji prisiminė keletą tokių atvejų iš ankstyvųjų savo tikėjimo dienų.
Nuo naujoko Kristuje iki Jo kaimenės ganytojo
Kai šeima pradėjo lankyti bažnyčią, jie augo Dievo Žodyje. Pasakodamas apie savo dvasinį augimą, pastorius Dorji dalijasi: „Mano pastorius mane mokė ir ugdė. Jis parengė mane mokinystei. Jo vadovaujamas, tarnavau bažnyčioje kaip diakonas. Po poros metų mano pastorius persikėlė kitur, ir bažnyčia paskyrė mane pastoriumi.” Jau beveik 16 metų pastorius Dorji tarnauja bažnyčioje ir ganytojiškai rūpinasi maždaug 28 šeimomis.
Paklaustas apie dabartinę priėmimo situaciją visuomenėje, pastorius Dorji paaiškina: „Net ir dabar krikščionys nėra visų gerai priimami.” Staiga jo balsas kiek prityla, o veide pasirodė susimąstymo išraiška.
Dieną prieš mūsų susitikimą lijo, ir oras lauke vis dar buvo šaltas ir drėgnas. Žemės kvapas tebebuvo ore. Pastoriui Dorji pasakojant apie krikščionių padėtį, galėjome tai susieti su atstūmimo drėgme, kuri vis dar tvyro darbo vietose, visuomenėje ir, deja, net šeimose.
„Daugelis krikščionių šeimų sunkiai randa nuomojamą būstą geroje vietoje, nes žmonės nenori nuomoti savo namų krikščionims. Jie žiūri į mus iš aukšto.
Ta pati situacija ir su mūsų susirinkimais. Kadangi negalime registruoti bažnyčių, renkamės nuomojamose patalpose. Kai savininkai paprašo išsikraustyti, turime keltis iš vietos į vietą. Jei renkamės ir atliekame pamaldas savo namuose, kaimynai skundžiasi. Mums tikrai sunku turėti bendrystę.
Tačiau keletas gailestingų žmonių leidžia mums pasilikti. Dėkojame šioms geranoriškoms sieloms, kurios nuomoja mums savo namus. Taip pat kai kuriose kaimynystėse žmonės yra supratingi ir dėmesingi, o tai leidžia mums tęsti savo bendrystę.”
Šiurkšti tikrovė
Nors tai skamba keistai, kita tikrovė yra tokia, kad Butane nerasite parduotuvių, prekiaujančių krikščioniška literatūra. Kaip vadovas, pastorius Dorji dalijasi, kad krikščioniškos literatūros trūkumas yra didelis iššūkis, su kuriuo susiduria tokie vadovai kaip jis, o ji reikalinga jų dvasiniam brandumui. Kai žmonės bando įsivežti krikščionišką literatūrą, ji būna konfiskuojama.
Sukryžiavęs rankas ant krūtinės, jis priduria: „Kita auganti problema, kuri man kelia skausmą, yra daugėjantys skyrybų atvejai. Naujus tikinčiuosius dažnai palieka jų sutuoktiniai. Net mano bažnyčioje yra vyrų ir moterų, kuriuos paliko sutuoktiniai, nes jie priėmė Jėzų. Vaikai patiria daugybę problemų dėl suirusių šeimų, ir jų auklėjimas nukenčia.”
Išmoko kasdien nešti kryžių
Tačiau iš karto, cituodamas Šventąjį Raštą, pastorius Dorji filosofiškai paaiškina biblinę perspektyvą: „Biblija mus moko, kad kryžius yra mūsų kelias. Šie dalykai tapo mūsų gyvenimo dalimi, ir mes juos nešame kaip kryžių. To išmokau per Pasirengimo persekiojimams mokymus. Pagrindinė mintis sesijų metu buvo tai, kaip galime būti ištvermingi tokiose situacijose. Dabar to paties mokau savo bažnyčios narius ir kitus tikinčiuosius.
Liudijimai, kuriais dalijosi Pasirengimo persekiojimams mokymų vedėjas, tikrai palietė mūsų širdis. Jis mokė mus labai giliai, drąsindamas tvirtai stovėti persekiojimų viduryje.” Pastorius Dorji dalijasi Pasirengimo persekiojimams mokymų, kuriuos vedė vietiniai OD partneriai, poveikiu.
Kaip pastorius, jis propaguoja ir rekomenduoja šiuos mokymus savo broliams ir seserims tikėjime. „Jei mūsų bažnyčios nariai, ypač nauji tikintieji, mokysis iš šių mokymų, jie bus labai stiprūs susidoroti su gyvenimo tikrove. Nes mes nežinome, iš kurios pusės ateis persekiojimas. Turime padėti jiems būti pasiruošusiems,” – sako jis.
Jis išreiškia dėkingumą rėmėjams: „Noriu padėkoti kiekvienam, kuris mums padeda, meldžiasi už mus, remia mus ir stovi šalia mūsų, atvežant tokius mokymus, kurie mus stiprina. Sesijos yra intensyvios, ir jos daro mus pakankamai stiprius susidoroti su gyvenimo tikrove.”
Atsisveikindamas jis sako: „Pasirengimo persekiojimams mokymai iš tiesų parengia krikščionis tvirtai stovėti tikėjime kiekvienoje situacijoje, kuri juos ištinka.”
Pastoriaus Dorji maldos prašymai
- Prašome nuolat melstis už mus, kad galėtume būti liudytojais kitiems žmonėms, tiems, kurie nėra Viešpatyje.
- Melskitės, kad gautume stiprybę iš Viešpaties ir sektume Jo nurodymu.
- Melskitės už mūsų naujus tikinčiuosius, kurie patiria nuolatinį bendruomenės spaudimą. Jie kenčia psichinį ir emocinį stresą. Kartais moterys tikinčiosios patiria net fizinį smurtą iš savo šeimos narių.
- Melskitės už vienybę ir ramybę šeimose ir kad vaikai būtų auginami su meile ir rūpesčiu.
- Prisiminkite mūsų susirinkimus ir tikinčiųjų bendrystę, kad jie semtųsi stiprybės iš Dievo, vieni iš kitų ir tęstų savo tikėjimo kelionę neatsitraukdami.
- Prašome Dievo palaiminimų mūsų bendrapiliečiams, kurie leidžia mums praktikuoti savo tikėjimą.
- Melskitės už mūsų tautą, mūsų karalių, pareigūnus ir valdžią.
*Vardas pakeistas saugumo sumetimais.
