Uzbekistanas

Kaip atrodo persekiojimas

Nors Uzbekistanas yra pasaulietinė valstybė, šios šalies nedidelei krikščionių bendruomenei išreikšti ir dalytis savo tikėjimu gali būti nepaprastai sunku.

Bažnyčių veiklą gali varžyti sudėtingi ir neįgyvendinami apribojimai. Tarp jų – neseniai įvestas reikalavimas bažnyčioms turėti minimalų narių skaičių, tačiau mažoms bendruomenėms šio skaičiaus pasiekti neįmanoma. Bažnyčioms, kurios nesilaiko valdžios nustatytų protokolų – pavyzdžiui, turi „neautorizuotos” literatūros, – gresia kratų, areštų, grasinimų ir didelių baudų pavojus. Rusų stačiatikių bažnyčioms situacija kitokia: jos retai susiduria su problemomis, nes ribotai bendrauja su vietiniais uzbekų gyventojais.

Atsivertusieji iš islamo gali susidurti su stipriu šeimos ir bendruomenės pasipriešinimu, ypač gyvenantys kaimo vietovėse, kur islamo ir klano tapatybė yra stipri. Nenuostabu, kad daugelis tikinčiųjų jaučiasi priversti slėpti savo tikėjimą.

Kas pasikeitė šiais metais

Uzbekistane mažai kas pasikeitė, tačiau pastarieji įstatymų pakeitimai dar labiau apsunkino bažnyčių veiklą. 2025 m. kovą buvo sugriežtintos bausmės už „neautorizuotos” religinės literatūros turėjimą – baudos dabar siekia 50 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžių. Lyderiams ir jų šeimoms, kurie patiria didžiausią šių baudų naštą, poveikis yra paralyžiuojantis. Per pastaruosius metus taip pat smarkiai išaugo atvejų, kai vietos kaimynystės komitetai pranešė policijai apie krikščionišką veiklą.

Kas yra labiausiai pažeidžiami persekiojimo

Kaip ir daugelyje pasaulio vietų, atsivertę į krikščionybę yra ypač pažeidžiami persekiojimo, visų pirma gyvenantys už pagrindinių miestų centrų ribų. Vienas iš ypač sunkaus persekiojimo židinių yra Ferganos slėnis, kur tradicinės islamo vertybės ir klano struktūros yra stipriausios. Valdžios priešiškumas daugiausia nukreiptas prieš bažnyčių vadovus, nes tai daro bauginantį poveikį visai krikščionių bendruomenei.

Kaip persekiojimą patiria moterys

Itin patriarchalinėje Uzbekistano visuomenėje krikščionių moterų namų areštas yra ypač dažnas – jis smarkiai riboja laisvę išreikšti tikėjimą ir susitikti su kitais tikinčiaisiais. Jos taip pat gali būti verčiamos tuoktis, pagrobtos ar priverstinai išskirtos, patirti seksualinį smurtą, apie kurį dažnai nepranešama, nes uzbekų visuomenėje jis yra normalizuotas.

Kaip persekiojimą patiria vyrai

Bažnyčių vadovai Uzbekistane paprastai yra vyrai, ir valdžia juos taiko į taikinį, siekdama įbauginti bendruomenes. Taikomos priemonės: baudos, areštai, fizinis smurtas ir išvykimo vizų neišdavimas. Darbo vietoje krikščionims vyrams gali būti atsisakoma paaukštinimo ar jie net atleidžiami. Karinė tarnyba gali tikinčiuosius paversti priekabiavimo aukomis.

Kaip „Open Doors” padeda

„Open Doors” stiprina bažnyčią Centrinėje Azijoje įvairiomis iniciatyvomis, įskaitant literatūros platinimą, maldos paramą, buvimo tarnystę, pragyvenimo šaltinių paramą ir tarnystes moterims.

Melskitės

Bažnyčios ir bažnyčių vadovai dažnai yra valdžios stebimi. Melskitės, kad jie galėtų vesti kitus be priekabiavimo ar žalos.

Neregistruotos bažnyčios yra ypač taikomos į taikinį ir kratomos. Prašykite Dievo apsaugoti tikinčiuosius, kurie rizikuoja tiek daug vien tam, kad galėtų susirinkti ir Jį garbinti.

Prašykite, kad Uzbekistano atsivertusieji iš islamo – kuriuos šeima, bendruomenė ir valdžia dažnai spaudžia išsižadėti tikėjimo – patirtų Dievo malonę ir viltį.

Dangiškasis Tėve, apginkluok, padrąsink ir sustiprink mūsų seseris ir brolius Uzbekistane, kurie susiduria su pasipriešinimu dėl savo tikėjimo. Suteik vadovams išminties ir įžvalgumo, kai jie veikia apribojimų ir stebėjimo sąlygomis, o tiems, kurie šiandien ypač pavargę, duok jiems žodį, kuris juos palaikytų (Izaijo 50, 4). Kai tikintieji renkasi, dažnai labai rizikuodami, padidink jų tikėjimą ir įkvėpk drąsos. Kai valdžia stebi jų veiklą, tegul netikėtai susitinka su Tavimi. Amen.