Turkmėnistanas

Kaip atrodo persekiojimas

Turkmėnistano totalitarinėje aplinkoje krikščionių gyvenimas gali būti dusinantis.

Visi piliečiai yra atidžiai stebimi, tačiau tie, kurie įtariami priklausantys bažnyčioms, gali sulaukti dar didesnės priežiūros. Ypač rizikuoja tie, kurie dalyvauja protestantų grupėse. Iš tiesų dėl dalyvavimo veikloje, kuri nepatenka į valdžios sankcionuotos veiklos ribas, jie dažnai laikomi „ekstremistais“. Galioja griežti religinės medžiagos laikymo apribojimai ir privalaus religinio švietimo draudimas, todėl vaikams girdėti apie Jėzų yra rizikinga. Įregistruoti naujas bažnyčias beveik neįmanoma. Net Rusijos stačiatikių ir Armėnų apaštališkosios bažnyčios pamaldų metu gali atsidurti akylame valdžios žvilgsnyje.

Tačiau persekiojimas kyla ne tik iš valdžios: jis gali ateiti ir iš artimesnės aplinkos. Kaip ir kitose Centrinės Azijos šalyse, tie, kurie Turkmėnistane žengia drąsų žingsnį palikti islamą ir sekti Jėzumi, gali susidurti su didžiuliu savo šeimų ir bendruomenių pasipriešinimu.

Kas pasikeitė šiais metais

Nors šių metų Pasauliniame stebėjimo sąraše Turkmėnistanas nukrito šešiomis vietomis, realaus persekiojimo sumažėjimo beveik nebuvo. Laimei, per pastaruosius metus nebuvo pranešimų apie smurtinius išpuolius prieš krikščionis. Vis dėlto, valdžiai Turkmėnistane ir toliau tvirtai kontroliuojant padėtį, iššūkiai, su kuriais susiduria nedidelis šalies krikščionių skaičius, išlieka dideli. O tiems, kurie atsiverčia į krikščionybę, atsakomųjų veiksmų grėsmė išlieka.

Kas yra labiausiai pažeidžiamas persekiojimo

Kaip ir platesniame Centrinės Azijos regione, atsivertėliai yra ypač pažeidžiami persekiojimo iš savo šeimų ir bendruomenių, ypač gyvenantys Turkmėnistano kaimo vietovėse. Valdžios priešiškumas dažniau nukreipiamas prieš netradicinių denominacijų lyderius, tokius kaip sekmininkai ir baptistai.

Kaip moterys patiria persekiojimą

Turkmėnistane vyraujančioje islamo kultūroje moterys laikomos menkesnėmis už vyrus, todėl atsivertusios moterys yra ypač pažeidžiamos mušimo, namų arešto, žodinio smurto, grasinimų, atstūmimo, pagrobimo ir priverstinės santuokos. Gali pasitaikyti ir seksualinis smurtas, dažnai siekiant įbauginti ir sukrėsti vyrus, šeimas ir bažnyčias. Dėl tokių atvejų stigmos ir gėdos apie juos pranešama retai, todėl krikščionių moterų skausmas gilėja, o kaltininkai lieka nenubausti.

Kaip vyrai patiria persekiojimą

Šeimų ir bažnyčių vadovavimas Turkmėnistane paprastai patikimas vyrams, todėl bet koks jų patiriamas persekiojimas paveikia ir kitus. Tokie atvejai gali sukelti šeimoms finansinių sunkumų ir skleisti baimę tarp bendruomenių. Lyderių rengimas taip pat yra problema dėl griežtų religinio mokymo apribojimų. Kitose srityse tikintieji kariuomenėje gali susidurti su priešiškumu, o vietos lygmeniu musulmonai gali trukdyti krikščionių vyrų valdomam verslui.

Ką „Open Doors“ daro, kad padėtų

„Open Doors“ stiprina bažnyčią Centrinėje Azijoje per daugybę iniciatyvų, įskaitant literatūros platinimą, maldos paramą, buvimo tarnystę, pragyvenimo paramą ir tarnystę moterims.

Melskitės

Melskitės už vienybę tarp Dievo žmonių Turkmėnistane. Prašykite, kad Dievas sugriautų sienas ir kad tikinčiųjų meilė būtų matoma, kaip įsakė Jėzus (Jono 17:21).

Daugelis bažnyčios vadovų yra griežtai stebimi totalitarinio režimo. Prašykite Dievo suteikti jiems saugumą ir drąsą.

Musulmonai, kurie Turkmėnistane nusprendžia sekti Jėzumi, gali patirti atstūmimą. Melskitės už išgydymą ir viltį.

Viešpatie Valdove, šloviname Tave už mažą, bet gyvybingą bažnyčią Turkmėnistane. Ir toliau žadink, stiprink ir augink ją tarp įvairių iššūkių. Ypač prisimename atsivertėlius: savo Šventąja Dvasia suteik jiems jėgų atlaikyti spaudimą ir šviesti kaip šviesos žiburiai savo šeimose ir bendruomenėse. O lyderiams, kurie šiandien jaučiasi taip prislėgti, palengvink jų naštas ir laiku atsiųsk padrąsinimą. Meldžiame, suminkštink režimo širdis. Amen.