Turkmėnistanas

Kaip atrodo persekiojimas

Totalitarinėje Turkmėnistano aplinkoje krikščionių gyvenimas gali būti slegiantis.

Visi piliečiai yra atidžiai stebimi, tačiau tie, kurie įtariami priklausą bažnyčioms, gali sulaukti dar didesnio dėmesio. Ypač didelė rizika gresia protestantų grupėms priklausantiems asmenims. Iš tiesų jie dažnai vadinami „ekstremistais” už dalyvavimą veikloje, kuri nepatenka į valdžios sankcionuotų veiklų sritį. Galioja griežti religinės literatūros turėjimo apribojimai ir privataus religinio švietimo draudimas, todėl vaikams pasakoti apie Jėzų yra rizikinga. Registruoti naujas bažnyčias praktiškai neįmanoma. Net Rusų stačiatikių ir Armėnų apaštališkosios bažnyčios per savo pamaldas gali patekti į budrias valdžios akis.

Tačiau persekiojimas kyla ne tik iš valdžios – jis gali kilti ir iš artimesnių žmonių. Kaip ir kitose Centrinės Azijos šalyse, Turkmėnistane tie, kurie drąsiai ryžtasi palikti islamą ir sekti Jėzumi, gali susidurti su didžiuliu savo šeimų ir bendruomenių pasipriešinimu.

Kas pasikeitė šiais metais

Nors Turkmėnistanas šių metų Pasaulio stebėjimo sąraše nukrito šešiomis pozicijomis, reali persekiojimo masto mažėjimo beveik nebuvo. Laimei, per pastaruosius metus nebuvo pranešta apie smurtinius išpuolius prieš krikščionis. Vis dėlto, valdžiai Turkmėnistane išlaikant griežtą kontrolę, iššūkiai nedideliam šalies krikščionių skaičiui tebėra dideli. O tiems, kurie atsivertė į krikščionybę, atpildo grėsmė niekur nedingsta.

Kas labiausiai pažeidžiami persekiojimo akivaizdoje

Kaip ir visame Centrinės Azijos regione, atsivertusieji ypač pažeidžiami persekiojimo iš savo šeimų ir bendruomenių pusės – visų pirma tie, kurie gyvena kaimo vietovėse. Valdžios spaudimas dažniausiai nukreipiamas prieš netradicinių denominacijų, tokių kaip sekmininkai ir baptistai, vadovus.

Kaip persekiojimą patiria moterys

Turkmėnistane vyraujančioje islamo kultūroje moterys laikomos žemesnėmis už vyrus, todėl atsivertusios moterys yra ypač pažeidžiamos – joms gresia mušimas, namų areštas, žodinis smurtas, grasinimai, atstūmimas, pagrobimas ir priverstinė santuoka. Taip pat gali būti taikomas seksualinis smurtas, dažnai siekiant įbauginti ir sukelti kančią vyrams, šeimoms ir bažnyčioms. Dėl su tokiais incidentais susijusios stigmos ir gėdos apie juos retai pranešama, o tai gilina krikščionių moterų skausmą ir užtikrina kaltininkų nebaudžiamumą.

Kaip persekiojimą patiria vyrai

Turkmėnistane šeimų ir bažnyčių vadovavimas paprastai tenka vyrams, o tai reiškia, kad bet koks jų patiriamas persekiojimas paveiks ir kitus. Tokie incidentai gali sukelti finansinių sunkumų šeimoms ir skleisti baimę tarp bendruomenės narių. Vadovų rengimas taip pat yra problema dėl griežtų religinio mokymo apribojimų. Be to, tikintieji kariuomenėje gali susidurti su priešiškumu, o vietos lygmeniu musulmonai gali trukdyti krikščionių vyrų verslui.

Kaip „Open Doors” padeda

„Open Doors” stiprina bažnyčią Centrinėje Azijoje įvairiomis iniciatyvomis, įskaitant literatūros platinimą, maldos palaikymą, buvimo tarnystę, pragyvenimo šaltinių paramą ir tarnystes moterims.

Melskitės

Melskitės už Dievo tautos vienybę Turkmėnistane. Prašykite, kad Dievas sugriautų sienas ir kad tikinčiųjų meilė būtų matoma, kaip Jėzus įsakė (Jn 17, 21).

Daugelis bažnyčių vadovų yra atidžiai stebimi totalitarinio režimo. Prašykite Dievo suteikti jiems saugumą ir drąsą.

Musulmonai, kurie nusprendžia sekti Jėzumi Turkmėnistane, gali būti atstumti. Melskitės už išgijimą ir viltį.

Viešpatie Valdove, šloviname Tave už mažą, bet gyvybingą bažnyčią Turkmėnistane. Toliau žadink, stiprink ir plėsk ją įvairių iššūkių akivaizdoje. Ypač prisimename atsivertusiuosius: suteik jiems galios savo Šventąja Dvasia, kad jie atlaikytų spaudimą ir šviestų kaip šviesos žiburiai savo šeimose ir bendruomenėse. O vadovams, kurie šiandien jaučia tokią didelę naštą, palengvink jų naštas ir laiku suteik jiems padrąsinimą. Sušvelnink režimo širdis, meldžiame. Amen.