Sirija

Kaip atrodo persekiojimas

Per pastaruosius metus krikščionių padėtis Sirijoje dar labiau pablogėjo. Nuo Assad režimo žlugimo 2024 m. gruodį – po daugiau nei 50 metų valdymo – šalį daugiausia kontroliuoja pajėgos, vadovaujamos „Hay’at Tahrir al-Sham” (HTS). Tai islamo ekstremistų grupuotė, turinti šaknis „Al Qaeda” organizacijoje. Grupuotė parodė nuosaikumo ženklų ir surengė derybas su tradicinių Sirijos krikščionių bendruomenių atstovais, tačiau dar per anksti spręsti, ką atneš naujoji valdžia.

Nuo valdžios pasikeitimo plačiai paplitęs nestabilumas sukėlė mirtinus susirėmimus, kurie palietė ir kitas religines mažumas, ypač drūzus ir alavitus, o krikščionys atsidūrė kryžminėje ugnyje. Nuo 2024 m. spalio atnaujintos „Islamo valstybės” grupuotės karinės operacijos stiprina nesaugumo jausmą. Tai apima ir mirtingą ataką prieš bažnyčią Damaske 2025 m. birželį.

Kas pasikeitė šiais metais

Sirija šoktelėjo į Pasaulio stebėjimo sąrašo (World Watch List) pirmąjį dešimtuką – spaudimas ir smurtas smarkiai išaugo, palyginti su praėjusiais metais. Prieš metus Sirija buvo 18-oje vietoje, o šiemet – šeštoje. Tai atspindi realybę, kad Sirija dabar yra pavojingiausia nuo tada, kai „Islamo valstybės Irake ir Sirijoje” (ISIS) grupuotė užėmė didelius teritorijos plotus.

Per visą brutalų Sirijos pilietinį karą krikščionys neproporcingai nukentėjo nuo kovos veiksmų ir perkėlimo. Jų pažeidžiamumą lėmė politinės ir karinės galios stoka, tariami ryšiai su Vakarais ir suvokiamas artumas Assad režimui. Prie naujosios laikinosios vyriausybės šie pavojai dar labiau sustiprėjo, todėl krikščionių bendruomenės patiria tikslinį smurtą, diskriminaciją ir socialinę marginalizaciją.

2025 m. kovo mėn. laikinoji Konstitucija sutelkia valdžią prezidento rankose ir nustato islamo teisę kaip pagrindinį teisės aktų šaltinį. Daugelis ekspertų teigia, kad naujoji konstitucija nepakankamai apsaugo religines mažumas. Politinė valdžia išlieka susiskaldžiusi – sektantiniai ir karingi veikėjai įgyja vis daugiau įtakos. Smurtiniai konfliktai, įskaitant „Islamo valstybės” grupuotės atakas, tokias kaip ataka prieš bažnyčią Damaske 2025 m. birželį, dar labiau padidino saugumo situacijos neapibrėžtumą.

Dalinis sankcijų panaikinimas 2025 m. viduryje atvėrė atstatymo ir prekybos galimybes, tačiau poveikis krikščionių bendruomenėms tebėra neaiškus.

Kas yra labiausiai pažeidžiami persekiojimo

Spaudimas krikščionims Sirijoje skiriasi priklausomai nuo regiono. Šiaurės rytai paprastai yra saugesni ir tolerantiškesni. Pakrantėje mažesnės, išsisklaidžiusios krikščionių bendruomenės patiria vidutinį socialinį spaudimą. Pietuose krikščionys susiduria su vidutinio ar didelio masto spaudimu, nors tolerancija paprastai yra didesnė drūzų daugumos teritorijose, palyginti su musulmonų. Didžiausias spaudimas yra Damaske ir Alepe, kur augantis konservatyvių musulmonų bendruomenių ir ekstremistinių grupuočių priešiškumas kuria neapibrėžtumą ir apribojimus. Taip yra nepaisant istorinio krikščionių buvimo šiuose miestuose.

Be to, krikščionys, atsivertę iš islamo ar drūzų tikėjimo, patiria stiprų šeimos ir visuomenės spaudimą, ypač musulmonų daugumos teritorijose. Atsivertimas gali sukelti rimtą smurtą ar išvarymą. Auganti islamo radikalizacija sustiprino pasipriešinimą atsivertėliams iš musulmoniškos aplinkos.

Kaip persekiojimą patiria moterys

Religinių mažumų moterims, įskaitant krikščiones, gresia pagrobimas, seksualinis priekabiavimas ir išžaginimas. Kultūrinė stigma ir baimė dėl atsakomųjų veiksmų atgraso aukas nuo pranešimų apie užpuolimus. Iš islamo atsivertusios moterys taip pat patiria smurtą iš savo šeimų ir gali būti priverstos ištekėti už musulmono. Jei jos jau yra ištekėjusios, su jomis gali būti išsiskirta ir atimta vaikų globa.

Kaip persekiojimą patiria vyrai

Bedarbiai krikščionys susiduria su didžiuliais sunkumais ieškodami darbo, o dirbantieji turi mažai galimybių pakilti pareigose. Atsivertėliai iš islamo patiria papildomą spaudimą – jiems gali grasinti šeima, jie gali būti mušami arba netekti palikimo. Atsivertėliai taip pat patiria stiprų spaudimą vesti musulmonę. Šie spaudimai privertė daugelį krikščionių vyrų palikti Siriją, todėl krikščionių populiacija mažėja, o krikščionių bendruomenė dar labiau destabilizuojama.

Ką „Open Doors” daro, kad padėtų

„Open Doors” veikia per vietinius partnerius ir bažnyčias Sirijoje, padėdama stiprinti tikinčiuosius: dalinami Biblijos ir krikščioniška literatūra, teikiami mokinystės mokymai, traumų priežiūra, pagalba nukentėjusiems, mikrokreditai ir kita socialinė-ekonominė pagalba.

Melskitės

Po Assad režimo žlugimo daugelis krikščionių gyvena nuolatinėje nežinioje. Melskitės, kad tikintieji remtųsi Dievu kaip savo „amžinąja Uola” (Izaijo 26, 4).

Melskitės už atsivertėlius iš islamo, kad jie rastų meilę ir bendrystę net tada, kai patiria šeimos ir draugų atstūmimą.

Melskitės už Damasko bažnyčios atakos aukas, kad jų žaizdos būtų išgydytos ir jie jaustų Dievo artumą, spręsdami, kaip geriausiai gyventi savo tikėjimu.

Viešpatie, Sirijos žmonės tiek daug iškentėjo – ir Tavo žmonės patyrė nesibaigiančius išbandymus ir vargus. O dabar, Dieve, matome, kaip jie susiduria su tokia neapibrėžta ateitimi, nežinodami, ką jiems reikš naujoji valdžia ir nauji režimai, nors tikrovė tapo dar pavojingesnė. Dieve, meldžiame Tave atnešti tobulą ramybę Sirijai; padėk naujiems lyderiams pripažinti, kad Sirijos krikščionys yra regiono audinio dalis nuo Kristaus laikų. Viešpatie, Tu patraukei šventąjį Paulių prie savęs, kai jis keliavo į Damaską, Sirijos sostinę. Meldžiame, kad pakartotum šį stebuklą mūsų laikais, pasiekdamas net tų, kurie Tau labiausiai priešinasi, širdis. Jėzaus vardu to prašome. Amen.