Irakas

Kaip atrodo persekiojimas

Tiek istorinės, tiek evangelinės bažnyčios Irake susiduria su smurto grėsmėmis, netolerancija ir diskriminacija, ypač iš islamo ekstremistų ir nekrikščionių lyderių pusės. Jos taip pat patiria diskriminaciją iš vyriausybinių institucijų. Irako krikščionys, atsivertę iš islamo, patiria spaudimą iš šeimų ir visuomenės, jiems gresia smurtas ir teisių praradimas.

Didžiausią spaudimą Irako krikščionims daro Irano remiamos šiitų milicijos. Turkijos ir Irano karinės operacijos Irako Kurdistane, nukreiptos prieš Kurdistano darbininkų partiją (PKK), smarkiai suniokojo krikščionių kaimus ir privertė daugelį tikinčiųjų palikti namus. 2025 m. balandį „Islamo valstybės” grupuotės šalininkas įvykdė išpuolį per Asirijos Naujųjų metų eitynes ir sužeidė du krikščionis. Be to, krikščionys civiliai Irake nuolat praneša apie jų turto užgrobimą įtakingų politinių, ekonominių ir socialinių grupių. Tai problema, kurios Irako vyriausybė nesugebėjo išspręsti daugiau nei du dešimtmečius. Galiausiai trys atsivertusieji iš islamo į krikščionybę buvo nužudyti dėl savo tikėjimo.

Kas pasikeitė šiais metais

Krikščionių persekiojimas Irake išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais. Trumpai tariant, krikščionims sunku atvirai ir laisvai sekti Jėzų. Dėl nuolatinių politinio atstovavimo iššūkių 2025 m. vasarį kai kurios istorinės krikščionių grupės paragino atšaukti milicijas ir suteikti specialias balsavimo teises, siekiant padėti apsaugoti religines mažumas. Šiais metais pasitaikė smurto prieš krikščionis atvejų, ypač prieš atsivertusius iš islamo. Taip pat tęsėsi sunkumai, krikščionių bendruomenei susitaikant su drastišku tikinčiųjų skaičiaus sumažėjimu po to, kai „Islamo valstybė Irake ir Sirijoje” (ISIS) okupavo dalį šalies.

Kas labiausiai pažeidžiamas persekiojimo atžvilgiu

Bažnyčios patiria pažeidimus iš islamo ekstremistų ir nekrikščionių lyderių pusės, taip pat vyriausybės diskriminaciją. Centrinėje ir pietinėje Irako dalyje krikščionys dažnai slepia simbolius, tokius kaip kryžius, kad išvengtų priekabiavimo kontrolės postuose, universitetuose, darbo vietose ar vyriausybiniuose pastatuose. Atvirai kalbantys krikščionys rizikuoja tapti taikiniais centrinėje ir pietinėje Irako dalyje – prieš įtariamuosius evangelizavimu taikomos šventvagystės įstatymai. Evangelinės grupės neturi teisinės bazės Biblijos mokykloms steigti ar užsienio paramos organizacijoms registruoti.

Atsivertusieji iš islamo patiria stiprų šeimos spaudimą ir dažnai slepia savo tikėjimą, kad išvengtų giminaičių, genčių lyderių ir visuomenės grasinimų. Net bažnyčios pakeitimas, pavyzdžiui, iš stačiatikių į evangelinę, gali lemti teisių praradimą ar nedarbą.

Kaip persekiojimą patiria moterys

Kai kuriose Irako dalyse krikščionės moterys ir mergaitės dėvi šydus saugumo sumetimais, nes būti be šydo gali reikšti priekabiavimą ar viešą užmėtymą akmenimis. Egzistuoja bendra nebaudžiamumas už nusikaltimus prieš krikščionis – tiek pagrobimą, tiek išžaginimą, tiek seksualinę prievartą. Atsivertusios iš islamo moterys yra pažeidžiamos namų arešto, mušimo, priverstinių santuokų, seksualinio priekabiavimo ir netgi vadinamųjų „garbės” žudynių atžvilgiu. 2025 m. sausį Irako parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį religinėms institucijoms spręsti asmens statuso klausimus, taip faktiškai leisdamas ištekinti net devynerių metų mergaites. Krikščionių mergaitės taip pat gali būti „viliojamos” musulmonų vyrų, kurie jas priekabiauja ir verčia tuoktis.

Kaip persekiojimą patiria vyrai

Krikščionys vyrai, ypač musulmoniško tikėjimo kilmės, dažnai susiduria su diskriminacija darbe, ypač viešajame sektoriuje. Jie gali būti spaudžiami palikti savo pareigas, jiems sunku rasti darbą arba jie yra išnaudojami darbo vietoje. Kadangi vyrai dažnai yra pagrindiniai šeimos maitintojai, darbo netekimas paveikia visą namų ūkį. Atsivertusieji iš islamo yra ypač pažeidžiami. Kultūroje, kurioje labai vertinama garbė, jiems gresia šeimos atstūmimas, grasinimai ar mirtis. Krikščionys vyrai, nepriklausomai nuo jų kilmės, taip pat susiduria su grėsmėmis iš smurtinių islamo karinių grupuočių. Šie pavojai gali paskatinti vyrus palikti šalį, o tai paveikia atskiras šeimas ir silpnina vietines bažnyčias, nes mažėja potencialių lyderių.

Kaip „Open Doors” padeda

Bendradarbiaudama su vietiniais partneriais ir bažnyčiomis, „Open Doors” remia Irako bažnyčią per buvimo tarnystę, mokymus, Biblijų ir krikščioniškos literatūros platinimą, maldos palaikymą, pagalbą krizės metu ir socialinę-ekonominę plėtrą.

Melskitės

Atsivertimas iš islamo į krikščionybę Irake gali turėti baisių pasekmių. Prašykite Dievo apsaugoti šiuos atsivertusius nuo pavojų ir padėti jiems žinoti, kad jie nėra vieni.

Irako bažnyčia vis dar stengiasi atsikurti, praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai „Islamo valstybės” kovotojai sukėlė kartų traumą. Melskitės, kad tikintieji galėtų būti druska ir šviesa, ir kad Dievas palaimintų tuos, kurie pašaukti pasilikti.

Ryškus priminimas, kad islamo ekstremizmas Irake tebėra gyvas – 2025 m. balandį vyras, susijęs su IS, užpuolė krikščionis. Melskitės už aukas ir kad šios neapykantos šaknys būtų pakeistos Jėzaus beribės meilės.

Visagali Dieve, kartais sunku žinoti, kaip melstis už mūsų brolius ir seseris Irake. Jie toliau gyvena dėl Tavęs situacijoje, kuri, atrodo, tampa vis sunkesnė, nes vis daugiau tikinčiųjų išvyksta. Girdime apie galimybių trūkumą ir matome, kaip šios senovinės tikinčiųjų bendruomenės nyksta. Prašome, ar išlietum savo Dvasią iš naujo Irake? Ar pakeltum žmones, kurie jaučiasi pašaukti likti ir klestėti? Ar palaimintum tuos, kurie pasiliko? Prašome to Jėzaus vardu, kuris gyvena ir viešpatauja su Tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas, dabar ir per amžius. Amen.