Kaip atrodo persekiojimas

Pavojų, su kuriais susiduria krikščionys, neįmanoma pervertinti: Afganistanas išlieka kraštutinio persekiojimo vieta kiekvienam, kuris išdrįsta sekti Jėzumi žiauriai engiančio Talibano valdymo sąlygomis.

Nuo tada, kai grupuotė 2021 m. rugpjūtį vėl perėmė valdžią, krikščionys arba pabėgo iš šalies, arba dar giliau pasitraukė į pogrindį. Talibano požiūriu, neįmanoma, kad kuris nors afganas būtų krikščionis. Beveik visi tikintieji yra atsivertę iš islamo, o pagal islamo teisę apostazė laikoma nusikaltimu, už kurį baudžiama mirtimi. Siekdamos išsaugoti savo „garbę“, šeimos, klanai ir gentys jaučiasi įpareigoti griežtai susidoroti su tais, apie kuriuos žinoma, kad jie atsivertė į krikščionybę. Vien įtarimas dėl atsivertimo, pavyzdžiui, mečetės nelankymas, gali sukelti katastrofiškų pasekmių.

Atsižvelgiant į milžinišką riziką susitikti su kitais tikinčiaisiais, bažnyčia egzistuoja tik vis labiau susiskaidžiusiuose, slaptuose susibūrimuose; dėl to sunku tiksliai įvertinti jų padėtį. Tie, kurie pabėgo iš šalies arba tapo krikščionimis gyvendami kaip pabėgėliai, turi šiek tiek daugiau laisvės, tačiau taip pat susiduria su dideliais iššūkiais, įskaitant deportacijos grėsmę.

Kas pasikeitė šiais metais

Per pastaruosius metus vis daugiau afganų, pabėgusių į Pakistaną, Iraną ir kitas kaimynines šalis, sugrįžo, dažnai per prievartą. Grįžę jie greičiausiai susidurs su didesniu įtarumu ir priešiškumu, nes laikoma, kad išvykdami jie išdavė savo bendruomenę ir šalį. Jei grįžęs žmogus žinomas kaip krikščionis, jam kyla dar didesnis pavojus.

Be to, siekdamas dar labiau įtvirtinti kontrolę, nuo atėjimo į valdžią Talibanas suintensyvino atsitiktinius mobiliųjų telefonų patikrinimus, konkrečiai ieškodamas religinio turinio. Talibanas taip pat periodiškai atjungia internetą, siekdamas kontroliuoti prieigą prie socialinių tinklų. Reaguodami į tai, tikintieji ėmėsi kraštutinių priemonių: atsisakė skaitmeninės komunikacijos, vartoja koduotą kalbą arba persikelia kitur.

Apskritai padėtis krikščionims Afganistane išlieka nepaprastai sunki, tai atspindi ir aukšta šalies vieta Pasauliniame stebėjimo sąraše.

Kas yra labiausiai pažeidžiamas persekiojimo

Apskritai mažesnėse kaimo bendruomenėse kontrolė ir priežiūra yra griežtesnė nei daugumoje miestų. Tačiau net ir tokiuose miestuose kaip sostinė Kabulas kontrolės lygis yra labai aukštas ir stiprėja vaizdo stebėjimas, todėl krikščionys susiduria su sunkumais visoje šalyje.

Kaip moterys patiria persekiojimą

Moterų ir mergaičių vaidmuo Afganistano visuomenėje Talibano valdymo sąlygomis yra tragiškai menkinamas. Mergaitėms draudžiama lankyti vidurines mokyklas ir universitetus, atimant iš jų išsilavinimą ir ateitį, apie kurią jos svajoja. Tuo tarpu moterys stumiamos į šešėlį, neįleidžiamos į daugumą darbų, verčiamos laikytis griežto aprangos kodo ir ribojamos jų judėjimo galimybės.

Su šia priespauda susiduria visos Afganistano moterys ir mergaitės, tačiau toms, kurios drąsiai pasirenka sekti Jėzumi, iššūkiai dar labiau padidėja, o pavojai pagilėja. Jei jos demaskuojamos, jos gali patirti mušimą, namų areštą, priverstinę santuoką, išžaginimą ir net vadinamąjį „garbės nužudymą“. Dėl stigmos ir teisingumo stokos moterys negali pranešti apie patirtą smurtą. Suprantama, krikščionės moterys dažnai slepia savo tikėjimą, ir tai dar labiau didina jų izoliaciją.

Kaip vyrai patiria persekiojimą

Nuo tada, kai Talibanas 2021 metais perėmė valdžią, spaudimas krikščionims vyrams Afganistane labai sustiprėjo. Vyrai tapo taikiniais: daugelis buvo mušami, kankinami, nužudyti arba priversti pasitraukti į pogrindį.

Vyrai ir berniukai yra pažeidžiami dėl priverstinio verbavimo į Talibaną, kuriam jie privalo rodyti paklusnumą; priešingu atveju jie rizikuoja atskleisti savo tikėjimą. Šeimose ir bendruomenėse atsivertėliai patiria priekabiavimą, atskyrimą nuo savo vaikų, skyrybas, izoliaciją, mušimą arba mirtį.

Nors vyrai turi didesnę judėjimo laisvę nei moterys, dėl to jie tampa labiau pažeidžiami bendruomeninio smurto. Kad išvengtų demaskavimo, vyrai stengiasi nekristi į akis, renkasi žemesnio lygio darbus ir yra priversti išoriškai gyventi kaip musulmonai.

Ką „Open Doors“ daro, kad padėtų

Atsižvelgdami į riziką, su kuria susiduria mūsų partneriai ir tie, kuriems jie tarnauja, esame ribojami informacijos, kurią galime pateikti apie Afganistaną.

Melskitės

Melskitės už Afganistano krikščionis, kurie vis dar ištveria po ketverių su puse Talibano valdymo metų. Prašykite Dievo saugoti Jo žmones ir duoti jiems vilties ir ramybės dvasią.

Kelios kaimyninės valstybės deportavo afganų pabėgėlius. Melskitės už visus afganų krikščionis pabėgėlius, kurie gali būti tarp jų; melskitės, kad jie būtų apsaugoti nuo žalos ir patirtų paguodą.

Melskitės, kad Dievas pakeistų Talibano lyderių širdis. Prašykite Dievo sušvelninti jų požiūrį į krikščionis ir kitas religines mažumas ir atnešti jiems Kristaus viltį bei džiaugsmą.

Viešpatie Jėzau, mes stebimės drąsiu mūsų šeimos Afganistane tikėjimu, tačiau mūsų širdis taip pat skauda dėl jų kančios. Ir toliau pripildyk savo vaikus skaisčia Kristaus šviesa, atgaivink jų viltį ir stiprink jų liudijimą. Sergėk savo žmones, saugok juos nuo žalos ir suteik jiems kelių klestėti. Meldžiame, kad nebebūtų daugiau deportacijų ir kad Tu suminkštintum Talibano ir kaimyninių šalių žmonių širdis moterų ir pažeidžiamų mažumų atžvilgiu. Amen.